Vienas mano draugas, žinodamas, kad aš neabejingas rankiniams obliams, paprašė manęs išgaląsti jo turimų oblių geležtes. Jau kitą dieną mano rankose buvo maišelis kuriame aš radau tris oblius. Metalinis su viengubu peiliu ir du mediniai. Vienas jų ir buvo užkaitinis oblius. Jis turėjo storo metalo, kalvio kaltą geležtę, ir visiškai susidėvėjusį korpuso padą.
Obliaus pade aptikau įkaltas vinys. Nuo ilgo tarnavimo geležtės fiksavimo pleištas aplūžo. Net su gerai išgaląsta geležte oblius jau nedžiugino savo darbo rezultatais dėl siaubingos korpuso būklės. Todėl nusprendžiau pagaminti jam naują korpusą.
Užkaitinis oblius yra vienas paprasčiausiai pagaminamų oblių. Naują korpusą darysiu klijuotą iš trijų dalių. Nors kaip taisykle iš uosio ir ąžuolo oblių nedaro, manau tai bus geriau nei senas korpusas. Viduriui parinkau tinkamą šviesią uosio lentelę. Seno užkaitinio obliaus geležtė yra 30 mm pločio.
Būtent tokio storio turi būti obliaus korpusas. Vidurinę uosinę dalį reismusu padariau 26 mm storio. Panašaus dydžio ąžuolinę lentelę reismusu nuobliavau ir perpjoviau ją išilgai per pusę, gavau dvi šonines korpuso dalys po 8 mm. Taip aš turėsiu šonuose 2 mm atsargą.
Kaip pavyzdį naudojau vokiečių firmos ECE užkaitinį oblių. Ant vidinės dalies pernešiau geležtės ir fiksavimo pleišto kampus. Pažymėjau drožlių šalinimo kiaurymę. Perpjoviau vidinę dalį pagal geležtės tvirtinimo kampą. Vėliau pašalinau, nuotraukoje dar matomą, medienos trikampį likutį tarp geležtės ir pleišto linijų.
Akumuliatorinių gręžtuvų su plunksninių 25 mm grąžtu pragręžiau drožlių šalinimo kiaurymę. Pridėjau šią dalį prie vienos iš šoninių dalių ir grąžtu pažymėjau šoninių dalių būsimų kiaurymių centrą. 
Rankiniu pjūklu vidinėje priekinėje obliaus detalėje išpjoviau angą iki drožlių šalinimo kiaurymės.
Dilde suformavau kiaurymės nuožūlną. Formuoti nuožulną ant vidinės detalės iki suklijuojant korpusą yra patogiau ir lengviau. 
Sudėjau kartu šonines detales ir anksčiau nužymėtame centre išgręžiau kiaurymę 25 mm.
Nužymėjau geležtės ir pleišto kampų linijas ant šoninės detalės. Rankiniu pjūklu ir siaurapjūkliu pašalinau pieštuku pažymėta trikampį.
Kadangi vidine detalė buvo perpjauta, priekinė ir galinė dalys nutolo viena nuo kitos maždaug per 20 mm. Dėka to, kad vidinės dalys kiek išsikiša į šonus, patogu tiksliai reguliuoti jų padėti. Atėjo laikas suklijuoti visas detales. Sutepiau klijais, kaip visada paskirsčiau mentele ir sudėjau iš detalių „sumuštinį“.
Detalės prispausti per visą savo plotą padėjo net šeši spaustai. Patikrinkite, kad spaudžiant, detalės nepasislinktu. Vieno vakaro darbas baigtas.
Ypatingai svarbu, kad sutaptu šoninių detalių ir vidinės galinės detalės geležtės kampo linijos. Visos detalės turi sudaryti taisyklingą plokštumą, ant kurios gulės geležtė.
Kitą vakarą pamiršau savo „fototele“ aparatą, tad visas likusias „plastines operacijas“, paverčiančias Užkaitinį iš bjauraus ančiuko į gražuolį, nupasakosiu. Visu pirma išgalandau geležtę. Nuotrauką padariau jau kitą dieną, kai Oblius Užkaitinis jau buvo princas gražuolis. Kadangi pjovimo briauna buvo netaisyklingos formos, juostiniu šlifuokliu atstačiau jos geometriją. Kaip ir priklauso prieš galandimą, ant nuotraukoje pavaizduotos deimantines lentelės #400 grūdėtumo, išlyginau geležtės nugarėlę. Vėliau atėjo eilė pjovimo briaunai, keisdamas paeiliui #400, #600, #1000 grūdėtumo akmenys, galutinį galandimą atlikau #1200 grūdėtumo akmeniu.
Nuėmiau nuo Užkaitinio spaustus. Iš abiejų obliaus šonų, ant drožlių šalinimo kiaurymės kraštų, dilde padariau nuožulną. Atpjoviau obliaus galus, taip pašalinau kišančius vidinės dalies kraštus. Kadangi geležtė gerokai storesnė už vokiško ECE obliaus, teko padidinti drožlių angą, kad liktu 5 mm atstumas tarp geležtės ir angos krašto. Tokiu būdu net storesnės drožlės galės lengviau patekti į drožlių šalinimo kiaurymę. To tarpų dirbtuvių šeimininkas ir mano draugas pagamino ir priderino gražų ąžuolinį geležtės fiksavimo pleištą.
Svarbu!
Pleišto kampas turi būti toks pats, kaip ir kampas tarp geležtės ir pleišto linijos. tai užtikrins gerą pleišto ir geležtės fiksavimą.
Primenu, suklijuotas oblius yra 2 mm platesnis už geležtę. Reusmusu iš kiekvienos pusės atsargiai nudrožiau po 1 mm, kad geležtės plotis ir obliaus korpuso storis sutaptu idealiai. Obliaus viršutinėje dalyje su galiniu obliumi padariau nuožulną. Taip pat, aštriu kaltu, ant šonų ir kampų. Jos padės patogiau laikyti oblių.
Kad ji neslystu apačion, šoninė nuožulna padaryta ne per visą kraštą. Oblius du kartus padengtas mineraliniu aliejumi su vašku. Apatinė dalys ištrinta natūraliu vašku. Dabar Užkaitinis atrodo kaip tikras gražuolis. Kiekviena pasaka turi turėti laimingą pabaigą. Jis kartu su savo broliais Obliais buvo įteiktas šeimininkui. Iš jo reakcijos supratau, kad dovana pavyko!
| Užkaitinis prieš… | Užkaitinis po… |
Laukiu jūsų atsiliepimų, komentarų bei pastabų.
Su pagarba Vitalijus Ramelis